" />
Overblog
Edit post Follow this blog Administration + Create my blog

Prisiminimų puslapiai "Žeme skrydžio, klaidų ir svajonių, Tu tokia artima ir sava, Nuvilnijus kalneliais ir kloniais, Tu - skambėt nenustojus daina!" Ištikimiausius skaitytojus taip pat kvieciu apsilankyti svetaineje "Rugpjucio aidas (Echo of August)"

11 Jun

"Sudiev, fizikos kabinete..."

Published by Adomas Alksnis  - Categories:  #sudiev, #fizikos, #kabinetas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1981/06/05, penktadienis

  

   Šiandien visą dieną egzaminavau iš fizikos XXXIII laidos abiturientus. Žinios geros, geresnės negu ankstesnių mano laidų. Sunku dabar pasakyti, kas dėl to „kaltas“: geras mokinių kontingentas, mano kolegė mokytoja, ar mūsų triūsas prieš egzaminą. Žinau tik, kad tai, kas nuo manęs priklausė, viską padariau sąžiningai.

  O kokie jie galėjo būti, jei nebūčiau palikęs jų, jei būčiau vedęs juos iki galo! E. sako, kad įdomiausia fizika buvusi devintoje klasėje. Keistuolis! Jei aš būčiau buvęs su jumis, nesakytumėte taip! Žmogui įdomu, kai jis šį tą supranta, kai leidi jam pačiam pasireikšti, kai paskatini jo aktyvumą, padrąsini.  Ir štai per egzaminą E. parašiau trejetą. Pergyveno. Dabar gailiuosi – gal paskubėjau. Gal dar vertėjo po truputį užvesti ant kelio, gal reikėjo nepagailėti laiko. Juk stengėsi jis ir svajojo apie ketvertą. Atsilikai prie kitos mokytojos, E., smarkiai atsilikai.

   Vėl pajutau aiškiai, kaip aš esu nusikaltęs prieš tuos atlapaširdžius, kuriuos mylėjau ir kuriuos išdaviau. Vis skamba ausyse tavo, S., ištarti žodžiai, kai ėjote iš kabineto, perskaičius egzamino pažymius: „Sudiev, fizikos kabinete!“. „Sudiev“, ne kitaip. Reiškia, jis tau buvo brangus. Tu laukdavai, kada galėsi į jį ateiti, tu nepraeidavai pro jo duris, nepažvelgęs į vidų. Tu žvelgdavai, tikriausia, ir į jo langus. .... .... Jaučiau, kaip nemalonu tau buvo išgirsti, kad fizikos gavai tik trejetą (o A. švyti džiaugsmu – užsidirbo garantuotą ketvertą!). Juk ir aš daug kuo kaltas, labai daug kuo kaltas, kad gavai tik trejetą. Iš fizikos, kurios pamokų taip laukdavai...
 

   Kaip gerai, dienorašti, kad tu esi! Slegia vienatvė, kaip anksčiau dar niekada nebuvo slėgus.  Visa, kas buvo gražu, miela – kasdien vis labiau tolsta ir tolsta, o ateitis nebemasina, nebevilioja, nes ji bus tik praeities aidas, nes toks gyvenimas – tai tik riedėjimas iš inercijos. Reikia kažką daryti, o ką konkrečiai – nežinau. ....

............................................................................................................


.....................................................................................................................................................

Comment on this post

About this blog

Prisiminimų puslapiai "Žeme skrydžio, klaidų ir svajonių, Tu tokia artima ir sava, Nuvilnijus kalneliais ir kloniais, Tu - skambėt nenustojus daina!" Ištikimiausius skaitytojus taip pat kvieciu apsilankyti svetaineje "Rugpjucio aidas (Echo of August)"