" />
Overblog
Edit post Follow this blog Administration + Create my blog

Prisiminimų puslapiai "Žeme skrydžio, klaidų ir svajonių, Tu tokia artima ir sava, Nuvilnijus kalneliais ir kloniais, Tu - skambėt nenustojus daina!" Ištikimiausius skaitytojus taip pat kvieciu apsilankyti svetaineje "Rugpjucio aidas (Echo of August)"

03 Oct

Liūdnas mokytojo rudens vakaras

Published by Adomas Alksnis  - Categories:  #Liudnas, #mokytojo, #rudens, #vakaras, #Obeliai

1983.10.01., šeštadienis

   

  Na štai ir šeštadienio vakaro vienatvė. Po šventinės popietės mokyklos kolektyve ji šiek tiek sunkesnė. Blogiausia, kad visiškai nebėra pas ką nueiti. Kodėl taip atsitiko ir kas kaltas? Daugiausia, turbūt, mano vidinio pasaulio ir aplinkos neatitikimas. Antra – nenoras ir nemokėjimas bendrauti su žmonėmis paprastai, žemiškai. Trečia – nuoskaudų, kurias teko patirti siekiant nuoširdumo, našta. Gal ir netikslu vartoti šį žodį, juk aš jų širdy nenešioju, viską seniai atleidau tiems žmonėms, bet širdies randų jau ir laikas nebeišlygins.

  Tik mama mane prisiminė ir pasveikino mano didžiausios šventės proga. Paprasti žodžiai, bet ką Tu jautei juos rašydama, mama? Kiek daug Tu jauti ir supranti savo didele ir jautria motinos širdimi. Nebe kažin kiek jau beatsiųsi man tų atvirukų...

  Kaip gaila, velnioniškai gaila, kad viskas turi pabaigą. Iš nakties prieblanda apgaubto paminklinio akmens gatvės žibintų apšviestas, pro mirgančius linguojančių medžių šakų šešėlius kaip gyvas žvelgė Janinos veidas. Ta liūdna šypsena, visai tokia pat, kokia ir buvo. Kasmet mažėja gėlių puokščių, jas pakeičia pasodinti kuklūs baltųjų chrizantemų krūmeliai. Laikas viską gena į užmarštį. Negailestingai gena viską, kas su juo nebebėga kartu. Nukeliausime ten visi, vieni anksčiau, kiti truputėlį vėliau.

  Belieka džiaugtis tuo menku laiko tarpsniu, kurį taip šykščiai Gamta mums atseikėjo pasidžiaugti jos Gyvybės saloje. Džiaugtis, teikti džiaugsmą kitiems. O ką tu darai? Rėki, šauki ant mokinių, vadini juos apkiautėliais. Juk ne šito tu nori, ne apie tai svajojai. Nejaugi dvasia nesugebės pažaboti jau pašlijusių nervų? Reikia treniruotis, atkakliai, dantis sukandus treniruotis. Reikia geriau pailsėti, mažiau apsikrauti smulkiais, nereikšmingais darbais ir rūpesčiais, atsirinkti tai, kas esmingiausia. Reikia neskubėti, padaryti kad ir mažiau, bet su meile.

  Nebemoku šiltai, atvirai bendrauti su mokytojais. Štai kad ir šiandien: argi negalima buvo gražiau išsakyti muzikinius palinkėjimus, ar negalima buvo surasti kiekvienam po šiltesnį žodį? Juk svetima muzika to neišsakysi!

  Reikia atsakingiau, atsargiau elgtis su žmonėmis. Jie tavim tiki, gerbia tave, tikisi iš tavęs aukštesnės kultūros ir gilesnio supratimo. Neapvilk jų tikėjimo.

  Ak, tie mokytojai, paprasti, darbštūs, stropūs kaimo mokytojai! Tegu jums gal kiek ir trūksta dvasinės kultūros, jautrumo, bet savo mokytojiška siela jūs taip daug jaučiate ir suprantate.

  Neslėpk savo dvasios lobių - paslėpti jie sutrūnys. Kuo dažniau dalink juos kitiems, ir jie taps dar brangesni.

  Vidai Balčiūnai, nepyk ant to karštuolio fizikos mokytojo. Atviri ir nuoširdūs buvom talkoje. Neslėpei savo prieraišumo, simpatijų. Kaip aš tuo žaviuosi! Na ir reikėjo gi tau būti tokiam, truputį pabalusiam, truputį liūdnam ir vienišam, truputį panašiam į mane. Juk aš tau tik kančią galiu padovanoti, nors norėtųsi padovanoti didelę laimę ir džiaugsmą. Stengsiuos atvirai žvelgti į tavo gražias, tyras akis. Turbūt, tu mane supranti, jei ne protu, tai širdim.

  Iš tamsos išplaukia graži, dėkinga Aurimo šypsena. Kaip jie visi laukia mano šypsenos, atvirumo, nuoširdumo. Nebijok šito, tik mokėk viską pakreipti tinkama linkme. Šypsokis, atvirai žvelk į jų gražią, bepražystančią jaunystę.

  Siūlo foto būrelį. Bus daugiau progų pafotografuoti mokinius.

  Gerai pailsėk ir eik atvira širdim pas juos. Jie labai, labai mūsų laukia. Kaip nuoširdžiai deklamavo, kaip nuoširdžiai žvelgė į savo kankintojus mokytojus! Kokia graži žmogaus prigimtis ir kaip ją sudarko gyvenimo verpetai.

  Nori pažinti tiesą, nori tikrumo – kentėk, įtemk visus savo nervus iki skambėjimo.

  Kodėl tikrumas tik kančioje? Kaip keista.

 

Comment on this post

Pamela Bucks 01/10/2020 00:01

Aš sugebėjau su savo vyru pasitelkti rašybos gydytoją dr. Ajayi, kai sužinojau, kad jį žavi kita moteris, aš buvau labai laiminga, kad susisiekiau su rašybos atstovu, nes jis yra priežastis, dėl kurios galėjau laimėti savo vyrą. ir dabar gyvename ramybėje. Kreipkitės į dr. Ajayi už visą jūsų rašybos darbą, jis padėjo man susigrąžinti savo vyrą. Manau, kad jis padės jums tai, kas jus vargina. Paštas: drajayi1990@gmail.com arba „whatsapp“: +2347084887094.

Kestutis 10/04/2019 00:35

Aciu mokytojau!

About this blog

Prisiminimų puslapiai "Žeme skrydžio, klaidų ir svajonių, Tu tokia artima ir sava, Nuvilnijus kalneliais ir kloniais, Tu - skambėt nenustojus daina!" Ištikimiausius skaitytojus taip pat kvieciu apsilankyti svetaineje "Rugpjucio aidas (Echo of August)"