Stebuklinga naktis

Algio N. Atminimui

1971.11.28.,sekmadienis, Vilnius

Nuo paskutinio įrašo praėjo nemaža laiko, nemaža įspūdingų akimirkų teko išgyventi, jų prisiminimai vienas kitą užgožia, ir, prabėgs dar kažkiek laiko – ir bus tarsi nieko nebuvę. O dienoraštis jas ištikimai saugos iki tol, kol tu panorėsi tas akimirkas prisiminti. Tad pabandysiu jas atgaivinti.

Atvažiavęs po švenčių į Vilnių, pradėjau intensyviai lankyti šokius. Seniai bebuvau šokęs, ir kojos to pačios prašėsi. Be to, tas tikėjimas surasti gerą draugę…

Naujas estradinis ansamblis patiko. Iš pasakojimų buvau susidaręs blogesnį įspūdį. Ypač patiko vienas dainininkas (nesužinojau dar, nei kur jis mokosi, nei pavardės), dainavęs lenkų estrados dainas. Patiko jo laikysena, paprastumas, ir svarbiausia – įsijautimas į dainą. Daugiausia klausiausi muzikos, šokau mažai.

Kitas šeštadienis buvo linksmesnis. Draugai buvo išsiskirstę kas kur, o aš vienas nuėjau į šokius. Po keleto šokių užgrojo tą neužmirštamą, iki širdies gelmių jaudinančią melodiją (ir labai gaila, kad nežinau nei jos autoriaus, nei pavadinimo)¹ Solo atliko trimitas, pritarė „Jonikas“. Nuostabi melodija! Galbūt, pirmą kartą gyvenime pajutau, kaip stipriai gali įkvėpti muzika. Nešokti negalėjau. Nebelaukdamas, kol kiti pradės šokti, staiga pamatęs dailios figūros tamsiaplaukę merginą, nuėjau jos išvesti. Neapsirikau. Pasirodo, labai gera šokėja. Gal todėl, kad buvau susižavėjęs melodija, atrodė, kad šokome kažkaip ypatingai gražiai, o gal ir iš tikro neblogai pavyko, bet šokis suteikė didelį pasitenkinimą. Gal todėl ir negalėjau nenusišypsoti tai nepažįstamai merginai, o ji neliko abejinga šiam mano šypsniui. Psichikai esant tokiame būvyje, labai nesunku ir įsimylėti. Po tiek daug metų vėl pajutau tą širdies nerimą… Susijaudinęs išėjau iš salės ir sekančio šokio nešokau. Tą vakarą daugiau mudu nešokom. Tik žvilgsniai dažnai susitikdavo, o aš, bailys, bijojau tiesiai ir atvirai pažvelgti į jos tamsias akis.

Grįžęs tik apie ją ir tegalvojau. Su tom pačiom mintim nuėjau į į šokius ir sekmadienį. Ir vėl grojo tą nuostabią melodiją. Tu nešokai, nors buvo merginų teisės, tai ir aš tavęs nepakviečiau. Nenorėjau būti labai įkyrus, o be to, tu dažnai šokai, tikriausiai su savo gerbėju.

Priešpaskutinį šokį nebeiškenčiau. Ir labai nustebau, kad tu buvai abejinga. Sukau galvą: kas tai – nuovargis, pyktis, kad tavęs nepakviesdavau šokti, ar paprasčiausiai nebenoras šokti su manimi. Palydėjęs po šokio, ištariau: „Atleiskit, jei šį šokį norėjot ne su manimi šokti...“ Truputį nustebai, o aš labai greit (galbūt, ji net neišgirdo paskutinių mano žodžių) apsisukau ir išėjau. Namo. Visą savaitę paskui galvojau apie tave.

O šeštadienį „Dainavos“ restorane mūsų grupė šventė Mediumą. Buvo labai linksma, už ką didele dalimi buvome dėkingi mūsų šventėje dalyvavusiam Vytautui Vaikšnorui. Daug dainavom ir nemažai šokom. Nors tenykštė muzika nelabai kokia buvo, bet išėjus pakviesti, šokti buvo galima. Eidamas į Mediumą, išsikėliau sau uždavinį – neprisigerti tiek, kad jau nebebūtų linksma. Ir savo priesaiką ištesėjau.

Sekmadienį vėl ėjom į šokius, nors ir buvau atsišokęs per Mediumą. Bet jos nebuvo. Ir mūsų estradinis negrojo, o buvo atvažiavęs orkestras iš Rygos. Tas pats, kur mūsų mokykloje du kartus buvo. Mokė šokti ir atrakcionus organizavo. Ir net beveik tą patį šnekėjo. Buvo pikta. Nesulaukęs pabaigos, išėjau.

Antradienį Jonis (kambario ir grupės draugas), Albinas (Vytauto Pavasario brolis), du simpatiški pirmakursiai ir aš nuėjome į filmą. Bilietus iš trečio karto pavyko nusipirkti „Planetoj“. Turėjom daugiau kaip pusvalandį laukti. Neprailgo bejuokaujant. Filmas „Kol tu su manimi“ senas, VDR gamybos, truputį daugoka patoso. Bet vakaru buvau patenkintas.

Vėliau su Albinu „Žvaigždėj“ žiūrėjom Ilfo ir Petrovo satyrinio romano „12 kėdžių“ ekranizaciją. Tai bene vienintelė tarybinė komedija, kuri man patiko. Labai tipiški charakteriai ir aktorių meistriškai nutapyti jų portretai.

Taigi, šeštadienis prabėgo turiningai. Iš ryto buvo paskaitos, po to turėjau darbo Paruošiamajame. Vakare – filmas. Ir tik šiandien, lipdamas laiptais universalinėje parduotuvėje, prisiminiau, kad vakar buvo lapkričio 27 – oji. Galvojau prieš tai, prisiminiau po to, o tą dieną – pamiršau. Keistoka.

Lygiai prieš penkis metus lapkričio 27 – toji taip pat buvo šeštadienis². Ir kaip šiandien matau senosios mūsų mokyklos salę ir juodu kostiumu apsirengusį vaikinuką, kuris stovėjo prie durų ir drovėjosi šokti… O aš labai norėjau prieiti ir padrąsinti jį, kaip jis drąsindavo mane kovojant prie teniso stalo… Tik nebeprisimenu tiksliai, prieš tai ar po to (greičiausiai, po to) buvo Turistų vakaras naujosios mokyklos 1 a. vestibiulyje, ir dabar puikiausiai jaučiu tą kietą tavo delną, ant kurio padėjęs lapelį rašiau atsakymus į viktorinos klausimus. Mes buvom vienoj komandoj. Ir laimėjom 1 – mą vietą! Algis, Jonas G., aš, dar kažkas (tiksliai nebeprisimenu).

Dabar, po penkerių metų, seniai jau mes nebe tie: pasirinkome skirtingus kelius gyvenime ir mąstome jau nebe taip. O tada buvo kitaip, ir, galbūt, reikalinga buvo pergyventi tai, kas ir po penkerių metų aidu atsiliepia širdyje. Dabar man negaila tų metų, tų svajonių, vilčių. Negaila, kad gyvenime nebūdavo taip, kaip aš norėdavau. Dėka tų pergyvenimų aš daug ką supratau, gavau daug gyvenimo pamokų, kurios mane auklėjo, kurios taurino mano jausmus, kurios išmokė teisingiau suprasti žmones.

Tai, ką aš mylėjau, nebuvai tu. Tai buvo tik mano vaizduotės sukurtas ir tavy įsikūnijęs idealas. Jei tu sužinotum ir suprastum viską, ką aš dėl tavęs pergyvenau, patyriau, pasimokiau – tikiu, kad tai praskaidrintų tavo, atleisk už išsireiškimą, alkoholiu išmirkytą sielą. O ji buvo gera. Tą aš tikrai jaučiau. Gera, bet gyvenimo gadinama ir laužoma.

Ateity man teks auklėti panašius į tave, ir į mane, ir į kitus. Ir visados prisiminsiu mūsų jaunystę, kokie mes buvome, kuo gyvenom, ko troškom.

­

1Kompozitoriaus Klaus Gunter Neumann „Woderland By Night“ (Stebuklinga naktis). 1959 – ųjų liepą šią melodiją pirmasis atliko Bert Kaempfert vadovaujamas orkestras su trimitininku Charly Tabor.

2Iš tikrųjų, 1966 m. lapkričio 27 – toji buvo sekmadienis. Šeštadienis buvo lapkričio 26 -toji (13 - ta Mėnulio diena – Ratas. Labai stipri energetika, gera bendravimui, laiko praleidimui draugijoje).

Wonderland by Night

Provided to YouTube by The Orchard Enterprises Wonderland by Night · Charly Tabor · Bert Kaempfert And His Orchestra Smooth Trumpet ℗ 2013 Vintage Music Released on: 2013-04-15 Auto-generated b...

https://www.youtube.com/watch?v=k6VAMy1xEk4