Išlikti

1976.12.25.
 

Šiandieną kaip niekad aiškiai pajutau stovįs kryžkelėje, ir kaip niekada ramiai pažvelgiau į savo ateities kelią.
 

Ne, ne apie tokį aš svajojau. Bet ir ne tai svarbiausia. Svarbiausia – išlikti žmogumi. Daug ką pergyventi skausmingai, daug ką suprasti, ir, sukaupus visas jėgas,  pro viską praeiti ir išlikti išdidžiu ir gražiu žmogumi – štai kur gyvenimas.

Ir dovanoti tą grožį kitiems, dalinti neišmylėtą meilę, suprasti, puikiai suprasti kitų skausmą ir džiaugsmą. Prieiti prie jų , besiblaškančių, nusivylusių, ramiai uždėti ant peties ranką ir pasakyti: “Ir man taip buvo”. Svarbiausia – būti tvirtam ir laimingam.
 

Žiūriu atgal ir galvoju, kas nulėmė mano gyvenimą, mano ateitį? Viską rinkausi, viską sprendžiau ir įvykdžiau pats, ir todėl man visa tai brangu, nors tai ir nėra laimė. Tvirtai tikėjau, kad žmogus – savo laimės kalvis. Ir dabar širdies gilumoje tuo tikiu. Tik anksčiau negalvojau, kad kad geležis, iš kurios laimė kalama, gali kartais būti neįveikiamai kieta.
 

Gerai ar blogai, kad niekas  nieko nepatarė, nepamokė?

Tėve, kodėl Tu man nieko nepasakei? Juk matei, kad aš daug kuo panašus į Tave. Gal tai todėl, kad visada nemėgai šnekėti , galvodamas, kad kiti kažkokiu būdu turi suprasti, ką Tu jauti ir galvoji.  Tiesus ir išdidus praėjai per gyvenimą, nors Tau buvo nelengva.

O tau, Mama, ačiū, kad many plaka Tavo širdis. Nelaimingas aš dėl jos , ir kartu labai laimingas. Laimingas, kad galiu daugiau suprasti, pajausti, nei daugelis kitų. 
 

O Tau, Mėlynaki, poryt daug ką pasakysiu. Ir Tu daug ką suprasi, nes taip pat turi jautrią širdį. Kas dar žino, kaip susiklostys Tavo gyvenimas. Darysiu viską, kad jis būtų kuo laimingesnis, ir svarbiausia – teisingas. Negaliu įsivaizduoti, kad pasidarytum besotis vartotojas. Prigimtis Tavo teisinga. Jaučiu – gyvensi žmonėms. Todėl Tave ir myliu. Todėl ir matematiką šturmuojam. Nesistebėk, kad dėl Tavęs tiek laiko aukoju. Dabar aš aiškiai žinau, dėl ko tai darau. Žinau ir nesigailiu. Pasieksim mes savo tikslą!