Jos Didenybė Elektra (Bravo, Artūrai!)

1978.12.10., sekmadienis
 

Vakar buvo baigiamasis mūsų savaitės “Jos Didenybė Elektra” vakaras. Pavyko, vaikai patenkinti.
Visą savaitę per ilgąsias pertraukas fizikos kabinete rodėm įdomiuosius bandymus iš elektros. Žiūrovų netrūkdavo. Aišku, tie, kurie tikėdavosi “stebuklų” (vien tik) šiek tiek nusivildavo ir kitą dieną nebeateidavo. Labai svarbu nuteikti, sudominti publiką, kad ir patį paprasčiausią bandymą atliekant. Sudaryti atitinkamą situaciją, tiksliau – atmosferą.

Bandymus atlikdavo būrelio nariai. Dėl laiko stokos neparuošiau aš jų pakankamai, kad galėtų ne tik sklandžiai atlikti bandymą, bet ir sudominti juo žiūrovus. Jie ir patys dažnai tų reiškinių nesuprasdavo. Trūko išankstinio paruošiamojo darbo, suplanavimo, apgalvojimo.
 

Baigiamojo vakaro vaizdą galvoj jau seniai nešiojaus, bet galutinis jo pavidalas, atsižvelgiant į sąlygas ir aplinkybes, susikondensavo tik paskutinėmis dienomis.
 

... Salėje gęsta šviesa, tyloje iš tamsos išnirę žmonės uždega žvakes. Pasaulis be elektros. Scenoje sunkius fizinius darbus dirbančių žmonių pantomima...
 

Įdomu tai dar tas dalykas, kad jei daugiau šioj srity turėčiau sugebėjimų ir pasiruošimo, būtų šaunu tai mokiniams perteikti. Dabar gi repetavom tik prieš pat vakarą, bet pradžai išėjo pusė bėdos. Žiūrovai suprato, reagavo.
 

... Išeidami pantomimos dalyviai užpučia žvakes. Balsas: “Pasaulis be elektros. Kiek dar ilgai jis būtų toks buvęs, jei į pasaulį nebūtų atėję šie mokslininkai”. Prožektoriaus spindulys iš tamsos išplėšia Maksvelo, Lodygino, Lenco ir kitų mokslininkų portretus, kuriuos neša septintokai. Balsas: “Jie atėjo ir tarė: tebūnie elektra! “ Tamsoje iš Teslos transformatoriaus pasipla kibirkštys, įsižiebia įvairiomis spalvomis švytintys dujų vamzdeliai. Prožektoriaus spindulyje išnyra Karalienės veidas. Salėje įsižiebia šviesa . Karalienė su savo palyda išeina į scenos vidurį. Ant jos palydovų krūtinių piešiniai, vaizduojantys įvairius elektros panaudojimus. Karalienė sveikina visus  ir apdovanoja aktyviausius savaitės dalyvius...

Po to – paskaitėlės apie elektros mokslo atsiradimą ir jos pritaikymus.  Gražiai, sklandžiai jas pravedė Virginija T., o ypatingai visus nustebino Artūras Ramanauskas. Nustebino ir mane giliu jo aptariamų reiškinių suvokimu ir puikiu sugebėjimu  užmegzti artimą ryšį su klausytojais – auditorijos tildyti nebereikėjo. Bravo, Artūrai! Parinksiu aš vėl jums temelių, galėsit vėl kada prieš šokius paskaityti.
 

Šokiai irgi smagūs buvo. Algirdas Stanulevičius parūpino puikių diskų, geras buvo stereo patefono garsas, gera šokėjų nuotaika. Ir man gera buvo tarp jūsų, jaunų, energingų, nuoširdžių. . 
 

Linksma buvo ir Tau., nors vakaro pradžioj įskaudinau Tave. Gerai, kad mokam greit vienas kitam atleisti. Gerai, kad Tu tiki manimi. Aš stnengsiuos Tavęs neapvilti; juk Tau taip reikia vyresnio draugo žodžio, atvirumo, šilumos. Taip reikia... Be reikalo aš stengiuosi atšaldyti, sukaustyti mūsų bendravimą. Nereika to. Svarbiausia – paprastumas, nuoširdumas, rūpinimasis kitu žmnogumi, jo dabartimi ir ateitimi.

Reiktų dažniau ir su jumis, mano auklėtinukai,  pasišnekėti paprastai, nuoširžai, draugiškai. Juk jūs dabar taip godžiai stengiatės viską suprasti, įvertinti. 
 

Taip, atsakingas mokytojo vaidmuo, nepaprastai sunkus ir atsakingas, bet tai jokiu būdu neturi prasiveržti į paviršių. Paprastumas ir nuoširdumas! Falšą jūs labai greitai pajuntate.
 

Ką gi, dabar galėsim ruoštis Naujiesiems Metams. Jiems taip pat dar negaliu sukurti scenarijaus. Negaliu be jūsų pačių, nes tada gali būti jums nuobodoka. Bandysim kurti kartu. Svarbiausia uždegti jus kūrybai.  Energija ir jūsų kūrybinės jėgos liejasi per kraštus! Reikia daugiau judesio, muzikos. Pasistengsim.
 

Šiandien nuo ežero atvežiau nendrių, aprišom obelaites. Mokykloj žiūrėjau krepšinio varžybas. Mūsų berniukai laimėjo gan žymia persvara. Gerai žaidėt, iš širdies. Vakare buvom italų filme “Šeimyninis portretas interjere”. Geras filmas, problematiškas, gilus. Pasyvaus ir tikro, audringo gyvenimų susidūrimas.
 

Rytoj prasideda vakarinės 2 - oji sesija. Vėl teks truputį pavargti. Tačiau būtent čia aiškiausiai pajuntu, kaip man dar trūksta sugebėjimo populiariai ir patraukliai išdėstyti žinių pagrindus. Seniai jau ruošiuosi daugiau perskaityti populiariosios literatūros, o taip vis netenka ir netenka. Šį tikslą būtinai turiu pasiekti, kad ir kaip sunku bebūtų. Juk apie tai aš svajojau, kai dar mokytojo duonos nebuvau ragavęs.
 

O asmeninis gyvenimas tolsta ir ištirpsta. Tik tiek spėju suvokti, kad gyvenu neteisingai. Reikia, reikia keisti gyvenimą. Apsileidimo, pasidavimo tėkmei čia negali būti, ne. Turiu sau įrodyti, kad dar galiu būti aš........  Jaučiu, tai nebus lengva, ir gal net kainuos sveikatos. Bet šitaip gyventi, kaip dabar – tai reiškia paneigti save visą, tai reiškia negyventi.
 

Viena stipriausių 7 - o deš. pabaigos ir 8 - deš. pradžios Kauno grupių, bei pirmasis Lietuvos gitarinis kolektyvas, kurio įrašus išleido oficiali sovietinė leidybinė kompanija.

https://www.youtube.com/watch?v=cAqi7ELbukQ